Čekoslovakų vilkšunis – šuo ne kiekvienam
Savarankiškas – tai pati pirmoji vilkšunių savybė, kurią būtinai reikia paminėti. Čekoslovakai daug masto sava galva – jie analizuoja aplinką, žmonės, situacijas ir priima sprendimus savarankiškai. Ką tai reiškia? Kad su kiekvienu žmogumi jis užmegs individualų, ir vis kitokį santykį. Kad gali kelias minutes, ar kelias dienas, stebėti ir analizuoti kaip reikia atsidaryti voljerą, langą, duris, vartus, šaldytuvą ir pasiekti savo norimą tikslą.
Veiklus ir ištvermingas – čekai mėgsta užsiimti bendra veikla su žmogumi. Mokytis naujų dalykų, eiti, keliauti, kartu atrasti naujas vietas ir nuotykius. Tai tikrai puikus kompanionas keliaujant! Jo ištvermė ir atsparumas aplinkos sąlygoms leidžia žygiuoti ilgus ir sudėtingus atstumus. Ne be reikalo mes turime būtent šiai veislei skirtą ištvermės egzaminą, kuriame čekas prie dviračio, bėgdamas aktyvia risčia, turi įveikti 40km, 70km arba 100km trasas. Nepaisant to, čekai puikiai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo sąlygų ir aktyvumo, jie kuo puikiausiai pagulės ant sofos jums žiūrint filmus, o kitą dieną eis į 30km žygį, ir nematys vargo aktyvumo pasikeitime.
Sunkiau dresuojamas – Tačiau norą čekai labai lengvai mokosi naujų komandų ir veiklų, įprastai jie nemėgsta nuobodžios ir monotoniškos veiklos. Būtent todėl šie šunys, nors ir mielai dalyvauja pirminiuose beveik bet kokio sporto lygiuose, tačiau aukštų rezultatų dažniausiai nepasiekia. Nebent jūs būsite atviras naujovėms ir sumanus šeimininkams ir turėsite tikrai gerą, čekus suprantantį, trenerį. Tada galbūt rasite kelius motyvuoti vilkšunį net ir aukštiems rezultatams.
Turintis stiprius instinktus – reikia nepamiršti, kad čekoslovakų vilkšunis nesena, ir gana primityvi veislė. Tai reiškia, kad medžioklės, hierarchiniai ir kiti instinktai yra stipriai išreikšti. Daugelio suaugusių čekų nuo pavadžio miške paleisti negalėsite. Nes nors jie ir nebus linkę nuo žmogaus pabėgti, tačiau tikrai aplink jus su kamuoliuku dantyse nesisuks. Užuodęs šviežesnį gyvūno pėdsaką nuseks juo medžioti, o pakeliui pamatęs besiganančias avis, gali bandyti kažkurią ir papjauti. Taip pat aiškinasi hierarchijas su kitais šunimis. Nueiti ir paleisti vilkšunį pažaisti su kaimynų šuniukais? Šitai galite pamiršti. Greičiausiai sutikęs savo lyties, panašaus amžiaus šunį jaus konkurenciją, dėl ko gali įvykti konfliktai ir peštynės. Todėl čekus į bendravimą su kitais šunimis reikia įvedinėti tinkamai ir pamažu, kad šis priimtų jį kaip gaujos narį.
Gaujos narys – čekams labai svarbi sava gauja. Kad ir kokie nepriklausomi ar savarankiški jie būtų, šis šuo visada gulės ten, kur matys žmonės, ar bent kartu gyvenančius kitus gyvūnus ir galės dalyvauti šeimos gyvenime. Tačiau dėl to jie yra linkę turėti išsiskyrimo nerimą. Ypač svarbu nuo pat mažumės čekus mokyti pasilikti vienus. Nesant savos gaujos jie yra linkę į destrukciją (gali tekti paaukoti ir plintusus, ir sofa), galvojimą, kaip išeiti (voljeras turi tarpą prie stogo. Ne bėda pro jį pralysti ir eiti ieškoti nuotykių!) ar kaukti vilko balsų šiurpinant kaimynus.
Taigi, jei jus žavi šuo, kuris turi savo nuomonę ir ją išreiškia, yra nepriklausomas ir mąstantis, linkęs kelti iššūkius ir sugalvoti tokių dalykų, kurių negalvojote, kad šuo išvis gali iškrėsti. Jei norite ne tik paklusnaus šuns, o šeimos nario, su kuriuo reikės ieškoti kompromisų, susitarimų, bus pykčio ir džiaugsmo, tačiau jis bus geriausias draugas jūsų gyvenimo kelionėse – susisiekite.
